Sniegas daugybei mūsų asocijuojasi su šventėmis, jaukiais vakarais ir sniego gniūžčių karais vaikystėje. Tačiau aviacijoje sniegas sukelia kiek mažiau malonias emocijas.

Kiekviena žiema yra tarsi naujas iššūkis kelionių industrijai. Sklandūs skrydžiai smarkiai priklauso nuo oro sąlygų. Ir nors atšiaurūs orai gali aplankyti bet kurią šalį, kai kurios iš jų yra geriau pasiruošusios nenumatytoms sąlygoms nei kitos.

Tikriausiai nieko nenustebins naujiena, jog šiaurės šalys yra geriausiai pasiruošusios sniego netikėtumams. Ar žinojote, kad didžiausias Švedijos oro uostas, Stockholmo Arlanda, niekada nebuvo uždarytas dėl sniego? Oro uostas pradeda ruoštis žiemos sezonui ankstyvą rudenį, kai oro uosto techninės priežiūros darbuotojų skaičius išauga nuo 30-50 iki daugiau nei 100. Tinkama technika taip pat padeda užtikrinti nenutrūkstamą darbą. Christian Nyberg, Arlandos oro uosto operacijų vadovas teigia, jog sniego valymui jie naudoja net šimtą skirtingų mašinų.

Norvegija taip pat pasižymi puikiu darbu atšiauriomis sąlygomis. 2018 metų sausio 15 dieną Oslą pasiekė didžiulė pūga, kuomet rajonuose iškrito iki 70 centimetrų sniego. Kai kurie Norvegijos oro uostai turėjo užverti duris iki kol orai bus palankesni skrydžiams, tačiau pagrindinis Oslo oro uostas, Gardermoen, savo operacijų nenutraukė. Oro uosto personalas buvo puikiai pasiruošęs sniego netikėtumams. Vienas pagrindinių „ginklų“ buvo didžiausia pasaulyje sniego valymo mašina, kuri gali išvalyti 10,000 tonų sniego per mažiau nei valandą! Tądien iš 579 suplanuotų skrydžių tik 46 buvo atšaukti. Aišku, pūga sukėlė daug vėlavimų, tiksliau 474, tačiau tai tebuvo mažas nesklandumas mainais į tai, jog keleiviai savo tikslus pasiekė ramiai ir saugiai net ir per tokią žiemos pasakos vertą pūgą.

Šiemet Oslo Gardermoen oro uostas žiemą pasitiks pristatydamas porą naujų, galingų prietaisų, kurie padės „kovoje“ su sniegu. Praeitais metais Fagernes oro uoste buvo atlikti testai, kurių metu buvo išbandytos dvi autonominės sniego valymo mašinos. 2019 metų pradžioje šios mašinos prisijungs prie Gardermoen oro uosto arsenalo ir veiks iki balandžio.

Deja, ne visos šalys gali pasigirti tokiais puikiai kovos su sniegu rezultatais kaip Norvegija ar Švedija. Olandijos Karališkasis Meteorologijos Institutas apskaičiavo, jog sniegas Amsterdamo Schipchol oro uostą dengia vidutiniškai 14 dienų per metus. Dažniausiai oro uostas susitvarko su sniego atnešamomis problemomis, tačiau praeiti metai nemaloniai nustebino. 2017 metų gruodžio 12 dieną buvo paskelbtas pavojaus signalas dėl didžiulės pūgos, nusiaubusios visą šalį. Kone visas transportas buvo paralyžiuotas, įskaitant ir oro transportą. Nors Amsterdamo Schipchol oro uostas veikė net ir audros metu, iš 4990 suplanuotų skrydžių net 2401 buvo atšaukti, kurių dėka tūkstančiai keleivių negalėjo pasiekti savo kelionių tikslų.

Jungtinė karalystė kone kasmet patiria nesklandumų susijusių su sniego valdymu. „Mūsų šalyje būna per mažai sniego, kad turėtumėme pakankamai ekspertų, gebančių valdyti ar valyti sniegą,“ sakė James-Paul Straiton, Glasgo oro uosto operacijų viršininkas. 2017/2018 metų žiema nebuvo išimtis. Jos metu šalį nusiaubė kelios itin didelės pūgos, sukeldamos daug problemų keliaujantiems oru. Viena įsimintiniausių audrų prasidėjo gruodžio 10 dieną, kai Londone pūgos metu iškrito iki 25 centimetrų sniego. Londono Heathrow oro uoste iš 2247 planuotų skrydžių atšaukti buvo 689, o vėlavimus patyrė dar 1345 skrydžių. Tūkstančiai keleivių buvo įkalinti oro uoste, kur turėjo stovėti valandų valandas besitęsiančiose eilėse vien tam, kad galėtų išeiti iš oro uosto. Keleiviai buvo nepatenkinti ne tik dėl pačių vėlavimų, bet ir dėl to, kad oro uoste nepakako personalo suvaldyti žmonių minioms.

Ankstyvą 2018 metų kovą pūga dramatišku „žvėris iš rytų“ pavadinimu nusiaubė daug Europos šalių. Daugiausia nukentėjo vėl gi Britų salos. Nors Jungtinė Karalystė turėjo nemažai problemų dėl pūgos – Londono Heathrow oro uoste atšaukti buvo 1305 skrydžiai iš planuotų 4611 – Dublino oro uostas Airijoje nukentėjo smarkiau. Vos tik Airiją pasiekė žinia apie artėjančią pūgą, kovo 2 dieną oro uostas buvo kaip mat uždarytas. 97% skrydžių (556 iš 573) buvo atšaukti. Tik vienas skrydis tądien pakilo laiku! 4 skrydžiai buvo nukelti, o apie 12 nebuvo pateikta informacijos.

Praeitų metų žiema atnešė sniego ir į pietietiškas Europos šalis. Vasario 5 dieną Madride siautėjo intensyvi pūga, tačiau pagrindinis miesto oro uostas išliko atidarytas. Vienas iš keturių oro uosto takelių turėjo būti uždarytas ir dėl to buvo atšaukti 155 skrydžiai iš 1448 planuotų. Aišku, vėlavimų taip pat nebuvo išvengta, tačiau pūga parodė, kad net ir tos šalys, kurių žiemos dažniausiai yra šiltos ir nėra baltos, gali būti puikiai pasiruošę netikėtumams.

Pastaraisiais metais dienų, kuomet ekstremalaus oro sąlygos apsunkina mūsų kasdienybę, pasitaiko vis daugiau. Oro uostai turi nuolat būti pasiruošę blogiausiems galimiems variantams. Nors blogų oro sąlygų atvejais keleiviams nepriklauso moralinės kompensacijos iš avialinijų, skrydžių sutrikdymai sukelia didžiulius nuostolius ir avialinijoms, ir oro uostams. Visos pusės turėtų būti suinteresuotos, kad oro uostai būtų gerai pasiruošę. Kai keleiviai turi kelias valandas laukti savo arba pakaitinio skrydžio, jiems priklauso kitos, priežiūros, teisės. Oro linijos turi daugiau nei porą valandų laukiantiems keleiviams suteikti apmaitinimą, 2 nemokamus skambučius, faksus ar elektroniniu laiškus. Jeigu laukti tektų pernakt ar ilgiau, apgyvendinimas taip pat turėtų būti suteiktas. Gaila, tačiau oro linijos ne visada noriai siūlo šią pagalbą, tad keleiviai turėtų būti susipažinę su savo teisėmis.

Sniego sezonas jau visai čia pat, tad kiekvienas keleivis turėtų nuolat stebėti prognozes – būtina nuolat patikrinti ar nėra naujienų apie būsimus skrydžius bei susipažinti su savo teisėmis jei kas vis tik nutiktų. Juk žiema visuomet mus užklumpa netikėtai.

6 Tradiciniai Europos Desertai, Kuriuos Turi Išbandyti Kiekvienas Keliautojas
Sekantis pranešimas

6 Tradiciniai Europos Desertai, Kuriuos Turi Išbandyti Kiekvienas Keliautojas