Nors anot statistikos, 2017 m. daugiausiai skrydžių sutrikdymų kilo dėl oro linijų kaltės, bendrovės dažnai tikina turinčios tvirtą priežastį. Force majeure arba nenugalima jėga – toks terminas anot ekspertų tapo mėgstamiausiu oro linijų pasiteisinimu atidedant skrydžius..  Visiems suprantama, kad skristi pro netoliese į dangų pelenus šaudantį ugnikalnį ar kilti per elektros tinklus nutraukiančią audrą – nesaugu, tačiau pavojų skrydžio saugumui keliančios sąlygos akivaizdžios ne visada, o oro linijų interpretuojamos skirtingai tampa mulkinimo priemone.

Dar 2004 metais priimtos ES lėktuvų keleivių teises apibrėžiantis reglamentas nurodo, kad oro linijos, kurių skrydį sutrikdė ekstremalios oro sąlygos ar kitos nenumatytos priežastys, yra atleidžiamos nuo 250 iki 600 eurų siekiančios skrydžio kompensacijos. Force majeure gali būti vadinamos tokios priežastys, kaip ekstremalios oro sąlygos, saugos problemos ir gamybinis brokas.

Per pastaruosius metus įvykusių „ypatingų sąlygų“ pavyzdžiai – tai Balio saloje esantis Agungo ugnikalnis, kurio išspjauti dūmų ir pelenų  kamuoliai siekė 6 km. Taip pat, Londono Hitrou oro uosto uždarymas vienam iš keleivių pabėgus iš oro uosto apsaugos punkto ir skrydžių į Džono F. Kenedžio oro uostą stabdymas dėl jame įvykusios vandentiekio avarijos. Šios situacijos sulaukia didelio dėmesio, tačiau nutinka itin retai. Nepaisant to, „ypatingosiomis sąlygomis“ oro linijos pradėjo naudotis vis dažniau – atleidžianti nuo atsakomybės, ši išlyga tapo patogiu būdu atsiginti nuo keleivių kovojančių už savo teises.

Kompensacijos formą užpildę keleiviai dažnai sulaukia trumpo atsakymo: „Kadangi skrydis buvo sutrikdytas dėl ypatingų sąlygų, kompensacija jums nepriklauso“. Tačiau, kokias sąlygas oro linija vadina ypatingosiomis, atsakyme dažniausiai nepateikiama. Keleivių teises saugantys ES įstatymai įpareigoja skrydžių bendroves paremti šią kompensacijos išmokėjimo išlygą įrodymais. Deja, keleiviai, išgirdę blogas naujienas, linkę nusileisti ir priimti neigiamą oro linijos atsakymą, kaip neužginčijamą faktą. Tuo tarpu, lėktuvų keleivių teisių specialistai nukentėjusius ragina nesustoti ir reikalauti detalaus skrydį nutraukusių sąlygų paaiškinimo.

„Oro linijų atsisakymą išmokėti skrydžio kompensaciją dėl force majeure reikėtų kvestionuoti iki kol bus pateikti aiškūs įrodymai. Dažnai nesąžiningai oro linijų bandoma pasinaudoti išlyga privalo būti įrodyta, tad nukentėjusieji, kurie neatsimena, kad prieš skrydį būtų siautęs uraganas ar išsiveržęs ugnikalnis, turėtų išsiaiškinti tikslią skrydį atidėjusią priežastį,“ – komentavo skrydžių kompensavimo bendrovės „SKYCOP“ vadovas, Marius Stonkus. „Tai, ką vadiname „ypatingomis sąlygomis“, nuolat keičiasi. Anksčiau įtraukti į ypatingų aplinkybių sąrašą, šiandien techniniai nesklandumai – kompensuojami. Tikimės, kad artimiausiu metu oro linijų bendrovės bus patrauktos atsakomybėn ir už kelionių nesklandumus, kuriuos sukelia dažnėjantys oro linijų darbuotojų streikai.“

Nuo oro linijų nepriklausančių sąlygų neapibrėžtumą įrodo ir teisminė praktika. 2015 m. ES teismas paskelbė, kad, nors vis dar dažnai mechaniniai orlaivio nesklandumai laikomi „ypatinga sąlyga“,  jie vis dėlto patenka oro linijos atsakomybėn, todėl sukėlus keleiviams nesklandumų – privalo būti išmokamos kompensacijos. Oro linija yra atsakinga už techniškai tvarkingą lėktuvą, išskyrus tuos atvejus, kai gedimas pripažįstamas kaip gamybinis brokas. Tokie įvykiai, kaip žaibo smūgis, darbuotojų problemos, trūkstama dokumentacija, saugumo patikros ar operacinės priežastys taip pat priklauso prie kompensuojamų aplinkybių sąrašo.

„Eurocontrol“ duomenimis 2017 metų trečią ketvirtį, net 70 % skrydžių vėlavo dėl oro linijų kaltės arba prieš tai vėlavusio skrydžio, o gamybinis brokas buvo pripažintas vos 0,6 % sutrikdytų skrydžių atvejų. Vis dėlto, nepaisant faktų, skrydžių bendrovių akimis didžioji dalis nesklandumų kyla dėl „ypatingųjų sąlygų“, o tūkstančiai nukentėjusių keleivių gavę tokį atsakymą yra neteisėtai suklaidinami ir nebesitiki atgausiantys iki 600 eurų siekiančios skrydžio kompensacijos.